2013 m. lapkričio 24 d., sekmadienis
Plaukimas baidarėmis: ką reikia pasiimti?
Ne paslaptis, kad vasarą Lietuvos upės tampa baidarininkų trasomis. Ir net jei į šį vandens nuotykį leidžiatės nebe pirmą kartą, tikimės pravers būtiniausių daiktų baidarių žygyje sąrašas.
Daiktai, be kurių neišsiversite:
- Baidarė ir irklai
- Gelbėjimosi liemenė (dažniausiai jomis aprūpina baidarių nuomotojai)
- Vandeniui atsparūs maišai (daiktams, kurie bijo drėgmės ir patekę į vandenį gali susigadinti)
- Neskęstantys maišai (brangiems daiktams, pavyzdžiui, telefonams, fotoaparatams, raktams)
- Priemonė vandeniui išsemti (paprasčiausias semtuvėlis ar speciali kempinė)
Svarbūs daiktai:
- Kremas nuo saulės, lūpų balzamas
- Pirmosios pagalbos vaistinėlė
- Akiniai nuo saulės
- Maudymosi kostiumas
- Vanduo, gaivieji gėrimai
- Užkandžiai
- Peilis
- Degtukai/ žiebtuvėlis
- Fotoaparatas ar video kamera (geriausia – atsparūs vandeniui)
- Signalinis įrenginys (švilpukas ar veidrodėlis)
- Žemėlapiai, GPS, kompasas
- Žibintuvėlis
- Priemonės nuo uodų/erkių/kitų vabzdžių
- Apsiaustas nuo lietaus
- Specialus apavas, pritaikytas bristi per vandenį
- Kepurė, apsauganti nuo saulės
- Atsarginės aprangos komplektas
- Baidarės remonto priemonės (sandarintojas, klijai, lipni juosta, virvė)
- Maišai šiukšlėms
- Tualetinis popierius
Jei ketinate nakvoti gamtoje:
- Palapinė
- Miegmaišis, kilimėlis ar pripučiamas čiužinys
- Puodas ar katiliukas, iešmai
- Kirvis
- Įrankiai maistui, lėkštės, puodeliai (nedūžtantys)
- Maistas, gėrimai
- Higienos priemonės (rankšluostis, muilas, dantų šepetukas ir pasta)
- Žaidimai, kamuoliai, kortos
Kelionė suartina žmones
Baidarių ir kanojų nuomai plečiantis, kenčia gamta. Upėse ir ežeruose padaugėjus turistų srautui, padaugėjo ir šiukšlių krūvų pakrantėse įkurtose stovyklavietėse. Atplaukus į tokią stovyklą neretam poilsiautojui kyla noras iš karto ją palikti, o gražesnės stovyklavietės paieška gali užtrukti ne vieną valandą. Vis dėlto upės ir ežerai labai vilioja lietuvius. Kuo kelionės vandeniu patrauklios? Visų pirma tai galimybė Lietuvą pamatyti iš kitos – vandens pusės. Atsiveriantys upių skardžių ar ežerų platybių vaizdai priverčia aikčioti ne vieną keliautoją. Antra – tai yra aktyvus poilsis, priverčiantis bent savaitgaliui ar savaitei užmiršti apie kasdienius rūpesčius ir darbą, nes plaukiant apie juos galvoti nėra kada. Egzistuoji tik tu, tavo bendrakeleivis ir kelionės tikslas: išplaukti iš vienos vietos, nuplaukti į kitą, pakeliui stabtelint trumpam poilsiui, vėliau įrengti stovyklą, pavakarieniauti, o sėdint prie laužo – žiūrėti į žvaigždes ir su draugais dalytis kelionės įspūdžiais ar prisiminimais bei kartu traukti dainas. Tokia kelionė gali tapti tvirtos draugystės pradžia.
2013 m. lapkričio 22 d., penktadienis
Baidarių eismas Minijos upėje – kaip automobilių greitkelyje
Tik ką iš baidarių Kartenoje į krantą išlipę poilsiautojai negalėjo atsistebėti: Minijos upėje savaitgalį judėjimas ne ką mažesnis negu autostradoje. Kaip rašo „Pajūrio naujienos“, baidarininkai net juokauja, kad sraunioje, slenksčių turtingoje upėje reikalingas šviesoforas.
Baidarininkai savaitgaliais traukia prie Minijos
Apie 25 km nuo Aleksandravo iki Kartenos Minija nuplaukę ansamblio „Kuršių ainiai“ nariai, vadovaujami Šukėje meno vadovu dirbančio Alvydo Vozgirdo, į krantą išlipo sužavėti: „Mėgstantiems aktyvų poilsį Minija ir jos pakrantės – ideali vieta. Tarkim, mūsų kolektyvas spėjo apžiūrėti ir Karteną, ne tik paplaukioti. O upė – labai graži, srauni, akmenuota. Skaičiavome akmenis, slenksčius – dėl to plaukti yra labai įdomu. Įspūdingos ir išsilaipinimo vietos, vaizdai aplinkui“
Pirmą kartą Minija plaukusios Onutė Pučinskienė, Eglė Buivydaitė, Sigita Suchodimcovienė ir Valdemara Staniuvienė sakė nepamiršiančios, kad upėje gali būti tiek daug baidarininkų – tarsi judriame kelyje: „Minijos upėje galima sutikti turbūt visą Lietuvą – šią upę poilsiui renkasi žmonės iš įvairiausių šalies vietovių. Bet kadangi upė tokia judri, populiari, joje reikalingi ir ženklai – kaip kelyje.“
Jūros, Virvytės, Danės upėmis plaukusi O.Pučinskienė Minijos upės pakrantėse pasigedo ženklų – kiek kilometrų yra likę iki artimiausių gyvenviečių, pagrindinių išlaipinimo vietų: „Plauki ir nežinai, kiek tau liko iki Kartenos ar kito miestelio.“
Baidarininkai pastebi, kad žmonės dabar – daug tvarkingesni, daugelis baidarininkų šiukšles susirenka ir dar kitų paima. Tačiau šiukšles tenka plukdytis su savimi – pakrantėse nei šiukšliadėžių, nei konteinerių nėra.
Baidarininkai pastebi, kad žmonės dabar – daug tvarkingesni, daugelis baidarininkų šiukšles susirenka ir dar kitų paima. Tačiau šiukšles tenka plukdytis su savimi – pakrantėse nei šiukšliadėžių, nei konteinerių nėra.
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/straipsnis/kelioniu-pulsas/baidariu-eismas-minijos-upeje-kaip-automobiliu-greitkelyje-637-238513#ixzz2lOkewcvU
„Vandenų keliais“ – ilgiausias žygis baidarėmis Lietuvos teritorijoje
„Vandenų keliais“ – ilgiausias žygis baidarėmis Lietuvos teritorijoje. Trys drąsūs, atkaklūs ir entuziazmo kupini jauni žmonės yra pasiryžę įveikti daugiau kaip 700 kilometrų Lietuvos upėmis ir ežerais. Žygis prasidėjo pirmąją vasaros dieną Kriaunos upelyje, netoli Latvijos sienos. Šiuo metu jau perplauktas Sartų ežeras, Antalieptės marios, nedidelė atkarpa Šventosios upe irtasi prieš srovę.
Aldonos Aleksėjūnienės nuotr. / Žygis baidarėmis
Įveiktos (iš pirmo žvilgsnio neįveikiamos) Minčios ir Bukos upės, tekančios tikrų tikriausia lietuviška sengire. Žeimenos upe buvo pasiekta Neris, o šį šeštadienį, penkioliktąją žygio dieną, planuojama pasiekti Kauną. Tolimesnis maršrutas – žemyn upe, upių tėvu Nemunu. Žygio dalyviai praplaukė jau daugiau nei pusę distancijos – įveikti 435 kilometrai.
Neries kontrastai
Dešimtąją žygio „Vandenų keliais“ dieną žygeiviai pasiekė Neries upę. Tik įplaukę į Nerį žygio dalyviai pastebėjo ryškų Žeimenos ir Neries vandens spalvos skirtumą. Kaip žinoma, Žeimena laikoma viena švariausių Lietuvos upių, o tuo tarpu Neries vandens užterštumas pastebimas net plika akimi.
Žygio dalyviai grožėjosi Vilniaus miesto panorama iš neįprastos perspektyvos. Senoji Vilniaus miesto architektūra, stūksantis Gedimino pilies kalnas bei naujųjų laikų paminklai – dangoraižiai, žvelgiant iš upės lygio, atrodė didingi. Deja, praplaukus Gariūnų tiltą, žygeiviai nuščiuvo nuo nepakeliamo Neries vandens kvapo. Jaustas toks, tarsi tiesiai į upę būtų leidžiamas didelis kiekis srutų. Stebėtina, kaip kai kurie miestiečiai į tai nekreipia dėmesio ir ramiai žvejoja upės pakrantėje.
Džiugu tai, kad tik už keliasdešimt kilometrų prasidedančiame Neries regioniniame parke išnyksta civilizacijos pėdsakai, išsisklaido srutų kvapas ir vėl galima grožėtis gamta, kvėpuoti grynu oru. Spygliuočių pakrantės, aukštos atodangos, platūs upės vingiai bei pasitaikančios rėvos, greitai leidžia pamiršti, kad tik neseniai buvo praplaukta sostinė. Neries regioninį parką pagrįstai galima laikyti nepakankamai įvertintu – jame įrengtos puikios stovyklavietės, pažintiniai takai, keliautojai gali atrasti išties įdomių lankytinų objektų. Parkas turtingas ir gyvūnija. Žygio „Vandenų keliais“ dalyviai irkluodami baidares Neries vingiais per pusdienį pamatė net aštuonias stirnaites.
Plaukimą Nerimi vainikavo Kernavės kultūrinis rezervatas. Žygeiviai Kernavėje praleido pusdienį, aplankė atsinaujinusį ir moderniai įrengtą Archeologijos ir istorijos muziejų, susipažino su senosiomis lietuvių tradicijomis bei gyvenimo būdu. Šiemet liepos 6-7 dienomis jau XIV kartą Kernavėje vyks tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.
Gamtos gėrybių ragas – arbatos
Žygio „Vandenų keliais“ dalyviai rekomenduoja prisiminti, kad vasara – puikus metas stiprinti organizmą įvairiomis žolelių arbatomis. Tolia pateiktos žygeivių jau išbandytos ir sveikatai naudingos žolelių arbatos. Išbandykite ir Jūs!
Dilgėlių arbata turi daug maistingų medžiagų bei praturtina kraują geležimi. Žygeiviai dilgėlių arbatą geria kaip tonizuojantį gėrimą, taip pat ši arbata gerina medžiagų apykaitą. Dilgėlės arbatai ruošiamos žydėjimo metu (nuo birželio iki rugpjūčio). Jas tereikia užplikyti verdančiu vandeniu ir uždengus palaikyti apie 20 minučių. Žygeiviai turi tokį susitarimą, kad dilgėlių eis skinti tas, kuris paskutinis tą vakarą prišvartuos baidarę prie kranto. Žygio dalyvis Vytis įspėja, kad šiam darbui geriau turėti pirštines.
Dilgėlių arbata turi daug maistingų medžiagų bei praturtina kraują geležimi. Žygeiviai dilgėlių arbatą geria kaip tonizuojantį gėrimą, taip pat ši arbata gerina medžiagų apykaitą. Dilgėlės arbatai ruošiamos žydėjimo metu (nuo birželio iki rugpjūčio). Jas tereikia užplikyti verdančiu vandeniu ir uždengus palaikyti apie 20 minučių. Žygeiviai turi tokį susitarimą, kad dilgėlių eis skinti tas, kuris paskutinis tą vakarą prišvartuos baidarę prie kranto. Žygio dalyvis Vytis įspėja, kad šiam darbui geriau turėti pirštines.
Aviečių stiebų arbatą į laužo arbatų meniu įtraukė žygio kapitonas Vytenis. Tai geriausia arbata, kokią mums gali suteikti gamta. Ką reikia žinoti? Gaminant tokią arbatą, svarbu naudoti ne aviečių lapus, o stiebus. Čia ir slypi aviečių galia. Avietės – gamtinis „aspirinas“. Jose gausu salicilo rūgšties. Aviečių stiebus galima sulaužyti, turint galimybę – sutarkuoti. Tuomet reikia pavirti 15 - 20 minučių, uždengus palaikyti dar pusvalandį. Tokią arbatą žygeiviai pataria gerti jaučiant peršalimo požymius, pakilus temperatūrai.
Žemuogių lapų arbatą reikia pavirti 10 minučių. Šioje arbatoje gausu medžiagų, kurios padeda sumažinti kosulį bei dusulį, valo kraują, laisvina vidurius. Reguliariai geriant žemuogių lapų arbatą sulėtėja širdies ritmas, sustiprėja širdies susitraukimai, išsiplečia kraujagyslės, sumažėja cukraus kiekis kraujuje. Žygio dalyviams labai patinka ruošti šią arbatą. Įpusėjus birželiui, renkant žemuogių lapus, jau gali prisiuogauti ir vieną kitą saują prisirpusių žemuogių. Ieškokite jų pamiškėse, saulės kaitros džiuginamose pievose ir ten, kur jų yra.
„Vandenų keliais“ dalyviams pušies spyglių arbata buvo atradimas. Ją rekomendavo sutiktas žvejys, kai išgirdo irkluotojus skundžiantis apie vakarais maudžiančius sąnarius. Jeigu turite galimybę, būtinai išbandykite pušies spyglių vonelės. Tai puikus būdas atgaivinti pavargusius sąnarius. Gaminant pušies spyglių arbatą, pakvimpa kalėdiniu aromatu. Neapsigaukite – ši arbata neišsiskiria tobulu skoniu, tačiau yra kupina vitaminų, ypač tinka atgauti jėgas po ilgos, pavyzdžiui, irklavimo, dienos.
Čiobrelių arbatą rekomenduojama gerti tiek jaučiant peršalimo požymius, tiek profilaktiškai. Čiobreliai lengvina kosulį, padeda turint skrandžio problemų. Vasaros metu naudinga pasirinkti čiobrelių, juos džiovinti taip, kad nekristų tiesioginiai saulės spinduliai. Tuomet jau sausus čiobrelius laikyti lininiame maiše. Šaltos žiemos ir gresiančios ligos nebus tokios baisios. Žygeivių patarimas: nelaikyti džiovintų čiobrelių ilgiau nei dvejus metus, kitaip arbata gali nebetekti savo gydomųjų savybių.
Mėtų arbata turi raminamąjį poveikį. Ji itin tinka po įtemtos darbo dienos. Mėtų arbata ramina nervų sistemą, padeda geriau užmigti. Mėtų arbatos gėrimas gali tapti meditaciniu ritualu. Jos aromatas skatina susikaupimą, apmąstymus. Žygio dalyviai šią arbatą verda ramiais, ne vėjuotais vakarais. Kaip pasakoja keliautojai, tai tikrai padeda nurimti, apgalvoti įvarius dalykus, šiek tiek pamiršti buitį ir suvokti darną su savimi.
Patarimai, kaip susiplanuoti puikią kelionę baidarėmis
Žygio „Vandenų keliais“ dalyviai dalinasi patirtimi ir pataria, kaip susiplanuoti įsimintiną, kupiną įspūdžių ir gerų emocijų išvyką baidarėmis:
Rinkitės žinomus ir patikimus baidarių nuomotojus. Jie gali pasiūlyti įvairesnių vandens maršrutų, platesnį papildomų paslaugų spektrą, yra lankstesni suteikdami nuolaidas.
Išvyką planuokite ir baidares rezervuokite bent kelias savaites iš anksto.
Pasirinkite maršrutą, atitinkantį jūsų patirtį ir fizinius gebėjimus, juk plaukimas turi teikti malonumą.
Jei turite galimybę, keliaukite ne savaitgalį, o darbo dienomis – tuomet mažiau kitų turistų bei pigesnė baidarių nuoma.
Rekomenduojame imti tik būtiniausius daiktus, tačiau nepamirškite dviejų komplektų rūbų. Pirmasis – plaukimui, antrasis (šiltesnis) – vakarui. Jums gali prireikti ir atsarginės poros sausų batų.
Būtinai turėkite kepurę su snapeliu nuo saulės, pasiimkite priemonių nuo uodų ir erkių.
Daiktus rekomenduojame pakuoti į specialius „sauskrepšius“, juos Jums turėtų pasiūlyti baidarių nuomotojas. Jei tokios galimybės nėra, daiktus sausai laikyti galima ir patvariuose šiukšlių maišuose. Žinoma, vėliau juos panaudokite pagal tikrąją paskirtį.
Plaukdami nevartokite alkoholinių gėrimų, tai pavojinga Jūsų sveikatai. Daug geriau atsigaivinti vandeniu.
Jei ketinate plaukti per nacionalinius ar regioninius parkus, įsidėmėkite, kuriose vietose įrengtos stovyklavietės. Šią informaciją lengva rasti parkų direkcijų interneto svetainėse.
Jei ketinate plaukti per nacionalinius ar regioninius parkus, įsidėmėkite, kuriose vietose įrengtos stovyklavietės. Šią informaciją lengva rasti parkų direkcijų interneto svetainėse.
Kurkite laužus tik specialiai tam skirtose vietose.
Būkite atsakingi, nešiukšlinkite ir neterškite – tausokite ir saugokite mūsų gamtos turtus.
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/straipsnis/kelioniu-pulsas/vandenu-keliais-ilgiausias-zygis-baidaremis-lietuvos-teritorijoje-637-345362#ixzz2lOjU6El7
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)