Baidarių ir kanojų irklavimas – kas tai?
Apie irklavimą girdėjęs yra kiekvienas, bet tik nedaugelis galėtų išvardinti visas jos rūšis. Ne vienam turbūt teko vasarą išbandyti turistinį žygį baidarėmis, bet tikrai ne kiekvienas žino kas tai yra baidarių ir kanojų irklavimas (b/k) sportinėse varžybose ir kaip tai daroma. Kadangi BKI.LT svetainė skirta baidarių ir kanojų irklavimo sportui, tai ššiuo svetainės skyreliu norima kiek įmanoma paprasčiau paaišškinti kokia tai sporto ššaka, kokie jos ypatumai.
Visų pirma, b/k irklavimas - tai olimpinė sporto ššaka, kuri kaip oficiali olimpinė rungtis olimpiadų programoje yra nuo 1936 metų, kai Berlyno olimpinėse žaidynėse baidarininkai ir kanojininkai išsidalino pirmuosius olimpinius medalius.
B/k irklavimo varžybos vykdomos “lygiame” vandenyje (todėl angliškai mūsų sportas vadinamas flatwater) – ežeruose, nesrauniose upėse (dažnai jų senvagėse), kanaluose ir pan., tuo b/k skiriasi nuo baidarių ir kanojų slalomo.
B/k irklavimo varžybos vykdomos “lygiame” vandenyje (todėl angliškai mūsų sportas vadinamas flatwater) – ežeruose, nesrauniose upėse (dažnai jų senvagėse), kanaluose ir pan., tuo b/k skiriasi nuo baidarių ir kanojų slalomo.
Aiššku, ežeruose ar upėse galime pamatyti irkluotojus irkluojančius įvairias valtis. Tai kaip gi atskirti b/k irkluotojus nuo kitų irkluotojų? Pats b/k pavadinimas sako, kad b/k sportininkai irkluoja dviejų tipų valtis: baidares ir kanojas. Galime netgi teigti, kad tai du visiškai skirtingi sportai sujungti į vieną patogumo dėlei, kadangi varžybų metu naudojamos visiškai identiškos sąlygos . Vienvietės baidares bei kanojos yra apie 5,20 m ilgio bei apie 50 cm (plačiausioje vietoje) pločio. Plotis yra neribojamas nors dar ne taip senai plotis buvo standartinis ir negalėjo būti kitoks. Paprastai daromos kuo siauresnės valtys, bet žinant skirtumus tarp sportininkų galime sutikti įvairaus pločio inventorių. Sportines baidarės bei kanojos š šiuo metu dažniausiai yra plastikinės (anglies pluoštas, plastikas bei kiti komponentai), nors anksčiau daugiausia buvo lenktyniaujama medinėmis danų gamybos valtimis. Panaši situacija ir su irklais: medinius irklus pakeitė plastikiniai kurie vis keitėsi (medžiagos, forma) ir tapo tuo ką turime šiandien.
Kanoja – tai valtis, kurios virššus uždengtas tik pačiame valties priekyje (vienvietėje apie 70 cm), o likusi virššutinė valties dalis yra atvira. Baidarė yra uždaresnė - virššus yra nedengtas tik toje vietoje, kuri skirta sėdėti irkluotojui. Pateiktose nuotraukose galite išvysti visų tipų valtis kokios tik yra mūsų sporte. Verta paminėti, kad baidarėmis irkluoja ir moterys, o kanojomis moterys negali startuoti aukšto rango varžybose, dėl ko moterų irklavimas kanojomis nepaplitęs.
K1 - baidarė vienvietė C1 - kanoja vienvietė
K2 - baidarė dvivietė C2 - kanoja dvivietė
K4 - baidarė keturvietė C4 - kanoja keturvietė
Skiriasi ne tik pačios b/k valtys, bet skirtingas ir pats jų irklavimas. Atskirti irkluojantį kanojininką nuo baidarininko yra labai paprasta:
1. kanojininkai irkluoja priklaupę ant vieno kelio ir yrį irklu daro tik išš vienos valties pusės. Kanojininko irklas yra vienos menties. Irklo pagalba kanojininkas ne tik iriasi į prieki, bet tuo pačiu ir vairuoja kanoją, kadangi pati valtis vairo neturi;
2. baidarininkai irkluoja sėdėdami ir yrius daro išš abiejų valties pusių Baidarininko irklas yra dviejų menčių, kurių plokšštumos viena kitos atžvilgiu sudaro iki 90 laipsnių kampą, todėl po yrio viena ranka baidarininkas turi pasukti irklą, kad ir kita mentimi “užkabintu” vandenį. Baidarė vairuojama kojomis valdomu vairu, vairas įtaisytas pačiame valties gale.
1. kanojininkai irkluoja priklaupę ant vieno kelio ir yrį irklu daro tik išš vienos valties pusės. Kanojininko irklas yra vienos menties. Irklo pagalba kanojininkas ne tik iriasi į prieki, bet tuo pačiu ir vairuoja kanoją, kadangi pati valtis vairo neturi;
2. baidarininkai irkluoja sėdėdami ir yrius daro išš abiejų valties pusių Baidarininko irklas yra dviejų menčių, kurių plokšštumos viena kitos atžvilgiu sudaro iki 90 laipsnių kampą, todėl po yrio viena ranka baidarininkas turi pasukti irklą, kad ir kita mentimi “užkabintu” vandenį. Baidarė vairuojama kojomis valdomu vairu, vairas įtaisytas pačiame valties gale.
Skirtingai nei akademiniame irklavime b/k irklai nėra pritvirtinti prie valčių. Be to, akademiniame irklavime irkluotojai sėdi valtyje nugara į judėjimo krypties pusę ir finiššo liniją kertą nugara.
Varžybose sportininkai lenktyniauja vienvietėmis, dvivietėmis bei keturvietėmis baidarėmis ar kanojomis. Vienvietė baidarė sutrumpintai žymima K-1, dvivietė – K-2, keturvietė – K-4, o kanojos atitinkamai – C-1, C-2, C-4.
Varžybose sportininkai lenktyniauja vienvietėmis, dvivietėmis bei keturvietėmis baidarėmis ar kanojomis. Vienvietė baidarė sutrumpintai žymima K-1, dvivietė – K-2, keturvietė – K-4, o kanojos atitinkamai – C-1, C-2, C-4.
B/k varžybos pagrinde vyksta 200 m, 500 m ir 1000 m distancijose, nes pasaulio čempionatuose varžomasi būtent ššiose distancijose. Olimpinių žaidynių programoje yra tik 500 m ir 1000 m nuotoliai. Varžybų trasą paprastai sudaro 9 bujais (burbulai plaukiojantys vandens pavirššiuje) atskirti vandens takai ir užplaukimą laimi tas irkluotojas, kurio valties nosis pirma kerta finiššo liniją. Rimtose tarptautinėse b/k varžybose jau neapsieinama be fotofiniššo, nes sportininkus dažnai skiria tik ššimtosios sekundės dalys ir kartais net visos 9 valtys “sutelpa” į vieną sekundę (ypač 200 m distancijoje).
Vykdomos b/k varžybos ir kitose neolimpinėse rungtyse. Pasaulyje ganėtinai populiarus irklavimas maratonuose kur varžomasi 35 km (suaugusieji) ir 22 km (jaunimas) distancijose. Kadangi anksčiau 10 km distancija buvo Pasaulio čempionatų programoje, tai Lietuvoje ir kitose šalyse nuo tų laikų teberengiamos varžybos šiame nuotolyje. Siekiant pritraukti kuo daugiau žiūrovų vykdomos ir irklavimo estafetės. Šiuo metu dažniausiai daromos išmitinai trumpų nuotolių estafetės 4x100m ar 4x200m, rečiau daromos mišrios valčių estafetės 3x200m ar 3x100m.
Vykdomos b/k varžybos ir kitose neolimpinėse rungtyse. Pasaulyje ganėtinai populiarus irklavimas maratonuose kur varžomasi 35 km (suaugusieji) ir 22 km (jaunimas) distancijose. Kadangi anksčiau 10 km distancija buvo Pasaulio čempionatų programoje, tai Lietuvoje ir kitose šalyse nuo tų laikų teberengiamos varžybos šiame nuotolyje. Siekiant pritraukti kuo daugiau žiūrovų vykdomos ir irklavimo estafetės. Šiuo metu dažniausiai daromos išmitinai trumpų nuotolių estafetės 4x100m ar 4x200m, rečiau daromos mišrios valčių estafetės 3x200m ar 3x100m.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą