1885 m. Klaipėdoje pradėta irkluoti akademines valtis. 20 a. pradžioje (apie 1913 m.) įkurtas Šilutės irklavimo klubas. Šiuose klubuose be akademinių ir liaudies valčių buvo ir turistinių baidarių, kuriomis buvo rengiami turistiniai žygiai, išvykos.
1920 m. įsteigta Vilniaus Irklavimo draugija. Ji jungė keletą klubų, kultivavusių akademinį ir baidarių irklavimą.
Pirmieji Lietuvos jachtklubo (LJK) įstatai įregistruoti 1921 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto ir apskrities viršininko raštinėje. 1921 m. Nemune prie Kauno įvyko pirmosios šio klubo varžybos liaudies valtimis ir baidarėmis. 1931 m. prie klubo įkurtos atskiros sekcijos; akademinio, baidarių irklavimo, buriavimo, motorinių laivų, plaukimo. 1934 m. prof. Stepono Kolupailos iniciatyva organizuoti žygiai dvivietėmis baidarėmis: liepos 7-9 d. d. Alytus-Kaunas (dalyvavo 60 ekipažų); rugpjūčio 5-12 d. d. Kaimas-Klaipėda (dalyvavo 50 ekipažų). Baidarės buvo savos gamybos, su mediniu karkasu, aptemptos impregnuota drobe. 1936 m. įkurtas Šiauliuose jachtklubas kultivavo tik baldarių sportą. 1936 m, liepos mėn. akademinis sporto klubas surengė 500 km baidarių lenktynes Lietuvos ežerais. Dalyvavo 20 baidarių įgulų, 1938 m. Kuršių mariose vyko Lietuvos tautinės olimpiados dviviečių baidarių lenktynės: 2000 m. nuotolyje vyrams ir 1000 m. nuotolyje moterims. Dalyvavo Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių baidarininkai.
irklavimo pirmenybės. 1953 m. vyko individualios ir komandinės LTSR klinkerinių valčių Karo metu daug sporto bazių ir inventoriaus buvo sunaikinta. Pokario laikotarpiu, nuo 1949 m. kasmet buvo rengiamos respublikos akademinio ir turistinių pirmienybės, kuriose dalyvavo Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno irkluotojai.
Pirmieji startai ir laimėjimai TSRS XIII irklavimo pirmenybėse Maskvoje – Chimkuose. Jaunių grupėje dviviete baidare 3000 m nuotolyje vilniečiai Zigmas Milaševičius ir Mykolas Rudzinskas užėmė antrąją vietą. Nuo 1953 m. liepos 26 d. LTSR kūno kultūros ir sporto komiteto įsakymu į varžybų programa įtrauktos vienvietės kanojos (C-1) Ir dvivietės kanojos (C-2) rungtys. Taip atsirado baidarių ir kanojų irklavimas. Nuo 1956m. irklavimo sporto federacija suskaldyta i dvi atskiras šakas; Akademinio ir baidarių/kanojų irklavimo federacija.
LTSR irkluotojai dalyvavo visuose TSRS vasaros tautų spartakiadose. Jose Lietuvos irkluotojai tapo daugkartiniais prizininkais, čempionais ir dalyviais. Labiausiai sekėsi: Leonidui Federenko ir Mykolui Rudzinskui (K-2 500 m.); Vladui Česiūnui (C-1 1000 m.);Algiui Mantvydui (C-1 500 m.) Petrui Grigoniui ir Artūrui Rainiui (C-2 500 m.); Vitalijui Triukšinui (K-1 1000 m.); Artūras Vieta (K-1 1000 m.) Tarp moterų stipri sportininkė buvo Natalija Kalašnikova (K-1, K-2 500 ir 1000 m.) Buvo daug prizininku, bet jų pavardžių dėl informacijos stokos nepaminėsiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą