Patarimai planuojantiems pirmą kartą sėsti į baidarę ( VIDEO )

http://www.youtube.com/watch?v=-5T8vaYc_PE

Plaukimas baidarėmis: ką reikia pasiimti?

Ne paslaptis, kad vasarą Lietuvos upės tampa baidarininkų trasomis. Ir net jei į šį vandens nuotykį leidžiatės nebe pirmą kartą, tikimės pravers būtiniausių daiktų baidarių žygyje sąrašas. 

Daiktai, be kurių neišsiversite:

• Baidarė ir irklai
• Gelbėjimosi liemenė (dažniausiai jomis aprūpina baidarių nuomotojai)
• Vandeniui atsparūs maišai (daiktams, kurie bijo drėgmės ir patekę į vandenį gali susigadinti)
• Neskęstantys maišai (brangiems daiktams, pavyzdžiui, telefonams, fotoaparatams, raktams)
• Priemonė vandeniui išsemti (paprasčiausias semtuvėlis ar speciali kempinė)

Svarbūs daiktai:

• Kremas nuo saulės, lūpų balzamas
• Pirmosios pagalbos vaistinėlė
• Akiniai nuo saulės
• Maudymosi kostiumas
• Vanduo, gaivieji gėrimai
• Užkandžiai
• Peilis
• Degtukai/ žiebtuvėlis
• Fotoaparatas ar video kamera (geriausia – atsparūs vandeniui)
• Signalinis įrenginys (švilpukas ar veidrodėlis)
• Žemėlapiai, GPS, kompasas
• Žibintuvėlis
• Priemonės nuo uodų/erkių/kitų vabzdžių
• Apsiaustas nuo lietaus
• Specialus apavas, pritaikytas bristi per vandenį
• Kepurė, apsauganti nuo saulės
• Atsarginės aprangos komplektas
• Baidarės remonto priemonės (sandarintojas, klijai, lipni juosta, virvė)
• Maišai šiukšlėms
• Tualetinis popierius

Jei ketinate nakvoti gamtoje:

• Palapinė
• Miegmaišis, kilimėlis ar pripučiamas čiužinys
• Puodas ar katiliukas, iešmai
• Kirvis
• Įrankiai maistui, lėkštės, puodeliai (nedūžtantys)
• Maistas, gėrimai
• Higienos priemonės (rankšluostis, muilas, dantų šepetukas ir pasta)
• Žaidimai, kamuoliai, kortos

http://etaplius.lt/plaukimas-baidaremis-ka-reikia-pasiimti/

Kelionė suartina žmones

Baidarių ir kanojų nuomai plečiantis, kenčia gamta. Upėse ir ežeruose padaugėjus turistų srautui, padaugėjo ir šiukšlių krūvų pakrantėse įkurtose stovyklavietėse. Atplaukus į tokią stovyklą neretam poilsiautojui kyla noras iš karto ją palikti, o gražesnės stovyklavietės paieška gali užtrukti ne vieną valandą. Vis dėlto upės ir ežerai labai vilioja lietuvius. Kuo kelionės vandeniu patrauklios? Visų pirma tai galimybė Lietuvą pamatyti iš kitos – vandens pusės. Atsiveriantys upių skardžių ar ežerų platybių vaizdai priverčia aikčioti ne vieną keliautoją. Antra – tai yra aktyvus poilsis, priverčiantis bent savaitgaliui ar savaitei užmiršti apie kasdienius rūpesčius ir darbą, nes plaukiant apie juos galvoti nėra kada. Egzistuoji tik tu, tavo bendrakeleivis ir kelionės tikslas: išplaukti iš vienos vietos, nuplaukti į kitą, pakeliui stabtelint trumpam poilsiui, vėliau įrengti stovyklą, pavakarieniauti, o sėdint prie laužo – žiūrėti į žvaigždes ir su draugais dalytis kelionės įspūdžiais ar prisiminimais bei kartu traukti dainas. Tokia kelionė gali tapti tvirtos draugystės pradžia.

http://www.sakarva.lt/lt/straipsniai/baidariu-zygiams-svarbiausia---gera-nuotaika/244

Baidarė žygiams

Baidarė žygiams

Baidarių nuoma pagal vietovę.

Baidarių nuoma pagal vietovę.

Baidarių eismas Minijos upėje – kaip automobilių greitkelyje

Tik ką iš baidarių Kartenoje į krantą išlipę poilsiautojai negalėjo atsistebėti: Minijos upėje savaitgalį judėjimas ne ką mažesnis negu autostradoje. Kaip rašo „Pajūrio naujienos“, baidarininkai net juokauja, kad sraunioje, slenksčių turtingoje upėje reikalingas šviesoforas.

Baidarininkai savaitgaliais traukia prie Minijos

Apie 25 km nuo Aleksandravo iki Kartenos Minija nuplaukę ansamblio „Kuršių ainiai“ nariai, vadovaujami Šukėje meno vadovu dirbančio Alvydo Vozgirdo, į krantą išlipo sužavėti: „Mėgstantiems aktyvų poilsį Minija ir jos pakrantės – ideali vieta. Tarkim, mūsų kolektyvas spėjo apžiūrėti ir Karteną, ne tik paplaukioti. O upė – labai graži, srauni, akmenuota. Skaičiavome akmenis, slenksčius – dėl to plaukti yra labai įdomu. Įspūdingos ir išsilaipinimo vietos, vaizdai aplinkui“

Pirmą kartą Minija plaukusios Onutė Pučinskienė, Eglė Buivydaitė, Sigita Suchodimcovienė ir Valdemara Staniuvienė sakė nepamiršiančios, kad upėje gali būti tiek daug baidarininkų – tarsi judriame kelyje: „Minijos upėje galima sutikti turbūt visą Lietuvą – šią upę poilsiui renkasi žmonės iš įvairiausių šalies vietovių. Bet kadangi upė tokia judri, populiari, joje reikalingi ir ženklai – kaip kelyje.“

Jūros, Virvytės, Danės upėmis plaukusi O.Pučinskienė Minijos upės pakrantėse pasigedo ženklų – kiek kilometrų yra likę iki artimiausių gyvenviečių, pagrindinių išlaipinimo vietų: „Plauki ir nežinai, kiek tau liko iki Kartenos ar kito miestelio.“
Baidarininkai pastebi, kad žmonės dabar – daug tvarkingesni, daugelis baidarininkų šiukšles susirenka ir dar kitų paima. Tačiau šiukšles tenka plukdytis su savimi – pakrantėse nei šiukšliadėžių, nei konteinerių nėra.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/straipsnis/kelioniu-pulsas/baidariu-eismas-minijos-upeje-kaip-automobiliu-greitkelyje-637-238513#ixzz2lOkewcvU

„Vandenų keliais“ – ilgiausias žygis baidarėmis Lietuvos teritorijoje

„Vandenų keliais“ – ilgiausias žygis baidarėmis Lietuvos teritorijoje. Trys drąsūs, atkaklūs ir entuziazmo kupini jauni žmonės yra pasiryžę įveikti daugiau kaip 700 kilometrų Lietuvos upėmis ir ežerais. Žygis prasidėjo pirmąją vasaros dieną Kriaunos upelyje, netoli Latvijos sienos. Šiuo metu jau perplauktas Sartų ežeras, Antalieptės marios, nedidelė atkarpa Šventosios upe irtasi prieš srovę.

Aldonos Aleksėjūnienės nuotr. / Žygis baidarėmis

Įveiktos (iš pirmo žvilgsnio neįveikiamos) Minčios ir Bukos upės, tekančios tikrų tikriausia lietuviška sengire. Žeimenos upe buvo pasiekta Neris, o šį šeštadienį, penkioliktąją žygio dieną, planuojama pasiekti Kauną. Tolimesnis maršrutas – žemyn upe, upių tėvu Nemunu. Žygio dalyviai praplaukė jau daugiau nei pusę distancijos – įveikti 435 kilometrai.

Neries kontrastai

Dešimtąją žygio „Vandenų keliais“ dieną žygeiviai pasiekė Neries upę. Tik įplaukę į Nerį žygio dalyviai pastebėjo ryškų Žeimenos ir Neries vandens spalvos skirtumą. Kaip žinoma, Žeimena laikoma viena švariausių Lietuvos upių, o tuo tarpu Neries vandens užterštumas pastebimas net plika akimi.

Žygio dalyviai grožėjosi Vilniaus miesto panorama iš neįprastos perspektyvos. Senoji Vilniaus miesto architektūra, stūksantis Gedimino pilies kalnas bei naujųjų laikų paminklai – dangoraižiai, žvelgiant iš upės lygio, atrodė didingi. Deja, praplaukus Gariūnų tiltą, žygeiviai nuščiuvo nuo nepakeliamo Neries vandens kvapo. Jaustas toks, tarsi tiesiai į upę būtų leidžiamas didelis kiekis srutų. Stebėtina, kaip kai kurie miestiečiai į tai nekreipia dėmesio ir ramiai žvejoja upės pakrantėje.

Džiugu tai, kad tik už keliasdešimt kilometrų prasidedančiame Neries regioniniame parke išnyksta civilizacijos pėdsakai, išsisklaido srutų kvapas ir vėl galima grožėtis gamta, kvėpuoti grynu oru. Spygliuočių pakrantės, aukštos atodangos, platūs upės vingiai bei pasitaikančios rėvos, greitai leidžia pamiršti, kad tik neseniai buvo praplaukta sostinė. Neries regioninį parką pagrįstai galima laikyti nepakankamai įvertintu – jame įrengtos puikios stovyklavietės, pažintiniai takai, keliautojai gali atrasti išties įdomių lankytinų objektų. Parkas turtingas ir gyvūnija. Žygio „Vandenų keliais“ dalyviai irkluodami baidares Neries vingiais per pusdienį pamatė net aštuonias stirnaites.

Plaukimą Nerimi vainikavo Kernavės kultūrinis rezervatas. Žygeiviai Kernavėje praleido pusdienį, aplankė atsinaujinusį ir moderniai įrengtą Archeologijos ir istorijos muziejų, susipažino su senosiomis lietuvių tradicijomis bei gyvenimo būdu. Šiemet liepos 6-7 dienomis jau XIV kartą Kernavėje vyks tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.

VIDEO: Daiktų TOP 10: ką imti į žygį

Gamtos gėrybių ragas – arbatos

Žygio „Vandenų keliais“ dalyviai rekomenduoja prisiminti, kad vasara – puikus metas stiprinti organizmą įvairiomis žolelių arbatomis. Tolia pateiktos žygeivių jau išbandytos ir sveikatai naudingos žolelių arbatos. Išbandykite ir Jūs!
Dilgėlių arbata turi daug maistingų medžiagų bei praturtina kraują geležimi. Žygeiviai dilgėlių arbatą geria kaip tonizuojantį gėrimą, taip pat ši arbata gerina medžiagų apykaitą. Dilgėlės arbatai ruošiamos žydėjimo metu (nuo birželio iki rugpjūčio). Jas tereikia užplikyti verdančiu vandeniu ir uždengus palaikyti apie 20 minučių. Žygeiviai turi tokį susitarimą, kad dilgėlių eis skinti tas, kuris paskutinis tą vakarą prišvartuos baidarę prie kranto. Žygio dalyvis Vytis įspėja, kad šiam darbui geriau turėti pirštines.

Aviečių stiebų arbatą į laužo arbatų meniu įtraukė žygio kapitonas Vytenis. Tai geriausia arbata, kokią mums gali suteikti gamta. Ką reikia žinoti? Gaminant tokią arbatą, svarbu naudoti ne aviečių lapus, o stiebus. Čia ir slypi aviečių galia. Avietės – gamtinis „aspirinas“. Jose gausu salicilo rūgšties. Aviečių stiebus galima sulaužyti, turint galimybę – sutarkuoti. Tuomet reikia pavirti 15 - 20 minučių, uždengus palaikyti dar pusvalandį. Tokią arbatą žygeiviai pataria gerti jaučiant peršalimo požymius, pakilus temperatūrai.

Žemuogių lapų arbatą reikia pavirti 10 minučių. Šioje arbatoje gausu medžiagų, kurios padeda sumažinti kosulį bei dusulį, valo kraują, laisvina vidurius. Reguliariai geriant žemuogių lapų arbatą sulėtėja širdies ritmas, sustiprėja širdies susitraukimai, išsiplečia kraujagyslės, sumažėja cukraus kiekis kraujuje. Žygio dalyviams labai patinka ruošti šią arbatą. Įpusėjus birželiui, renkant žemuogių lapus, jau gali prisiuogauti ir vieną kitą saują prisirpusių žemuogių. Ieškokite jų pamiškėse, saulės kaitros džiuginamose pievose ir ten, kur jų yra.

VIDEO: Maisto gaminimas ant laužo

„Vandenų keliais“ dalyviams pušies spyglių arbata buvo atradimas. Ją rekomendavo sutiktas žvejys, kai išgirdo irkluotojus skundžiantis apie vakarais maudžiančius sąnarius. Jeigu turite galimybę, būtinai išbandykite pušies spyglių vonelės. Tai puikus būdas atgaivinti pavargusius sąnarius. Gaminant pušies spyglių arbatą, pakvimpa kalėdiniu aromatu. Neapsigaukite – ši arbata neišsiskiria tobulu skoniu, tačiau yra kupina vitaminų, ypač tinka atgauti jėgas po ilgos, pavyzdžiui, irklavimo, dienos.

Čiobrelių arbatą rekomenduojama gerti tiek jaučiant peršalimo požymius, tiek profilaktiškai. Čiobreliai lengvina kosulį, padeda turint skrandžio problemų. Vasaros metu naudinga pasirinkti čiobrelių, juos džiovinti taip, kad nekristų tiesioginiai saulės spinduliai. Tuomet jau sausus čiobrelius laikyti lininiame maiše. Šaltos žiemos ir gresiančios ligos nebus tokios baisios. Žygeivių patarimas: nelaikyti džiovintų čiobrelių ilgiau nei dvejus metus, kitaip arbata gali nebetekti savo gydomųjų savybių.

Mėtų arbata turi raminamąjį poveikį. Ji itin tinka po įtemtos darbo dienos. Mėtų arbata ramina nervų sistemą, padeda geriau užmigti. Mėtų arbatos gėrimas gali tapti meditaciniu ritualu. Jos aromatas skatina susikaupimą, apmąstymus. Žygio dalyviai šią arbatą verda ramiais, ne vėjuotais vakarais. Kaip pasakoja keliautojai, tai tikrai padeda nurimti, apgalvoti įvarius dalykus, šiek tiek pamiršti buitį ir suvokti darną su savimi.

VIDEO: Laipiok per užvartus su Vyteniu

Patarimai, kaip susiplanuoti puikią kelionę baidarėmis

Žygio „Vandenų keliais“ dalyviai dalinasi patirtimi ir pataria, kaip susiplanuoti įsimintiną, kupiną įspūdžių ir gerų emocijų išvyką baidarėmis:

Rinkitės žinomus ir patikimus baidarių nuomotojus. Jie gali pasiūlyti įvairesnių vandens maršrutų, platesnį papildomų paslaugų spektrą, yra lankstesni suteikdami nuolaidas.

Išvyką planuokite ir baidares rezervuokite bent kelias savaites iš anksto.

Pasirinkite maršrutą, atitinkantį jūsų patirtį ir fizinius gebėjimus, juk plaukimas turi teikti malonumą.

Jei turite galimybę, keliaukite ne savaitgalį, o darbo dienomis – tuomet mažiau kitų turistų bei pigesnė baidarių nuoma.

Rekomenduojame imti tik būtiniausius daiktus, tačiau nepamirškite dviejų komplektų rūbų. Pirmasis – plaukimui, antrasis (šiltesnis) – vakarui. Jums gali prireikti ir atsarginės poros sausų batų.

Būtinai turėkite kepurę su snapeliu nuo saulės, pasiimkite priemonių nuo uodų ir erkių.

Daiktus rekomenduojame pakuoti į specialius „sauskrepšius“, juos Jums turėtų pasiūlyti baidarių nuomotojas. Jei tokios galimybės nėra, daiktus sausai laikyti galima ir patvariuose šiukšlių maišuose. Žinoma, vėliau juos panaudokite pagal tikrąją paskirtį.

Plaukdami nevartokite alkoholinių gėrimų, tai pavojinga Jūsų sveikatai. Daug geriau atsigaivinti vandeniu.
Jei ketinate plaukti per nacionalinius ar regioninius parkus, įsidėmėkite, kuriose vietose įrengtos stovyklavietės. Šią informaciją lengva rasti parkų direkcijų interneto svetainėse.

Kurkite laužus tik specialiai tam skirtose vietose.

Būkite atsakingi, nešiukšlinkite ir neterškite – tausokite ir saugokite mūsų gamtos turtus.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/straipsnis/kelioniu-pulsas/vandenu-keliais-ilgiausias-zygis-baidaremis-lietuvos-teritorijoje-637-345362#ixzz2lOjU6El7

Keliaujame baidarėmis. Patarimai bei populiarūs maršrutai

Žvalgotės į kelionių agentūrų katalogus ir graužiate nagus, kad šiemet nulėkti į Ispaniją ar Tailandą neišdegs? Kraują kaitinančią kelionių aistrą galima patirti čia pat. Bene paprasčiausias ir piniginės pernelyg neploninantis malonumas – kelionė baidare Lietuvos upėmis.

Shutterstock nuotr. / Keliaujame baidarėmis

Keliauti baidarėmis gali kiekvienas panorėjęs. Jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Svarbiausia noras ir gera nuotaika. O kad nuotaikos nedrumstų įvairūs „techniniai nesklandumai“, siūlome žiupsnelį naudingų patarimų.

♦ Pirmiausias tikslas – pasirūpinti vandens transportu. Jei neturite savo baidarės, ne problema išsinuomoti. Per patį sezono įkarštį tai padaryti reikėtų iš anksto. Baidarių nuomos kainos svyruoja maždaug nuo 30 iki 80 litų už parą.

♦ Antrasis ne mažiau svarbus dalykas – išsirinkti tinkamą maršrutą. Tokį, kad atitiktų jūsų pajėgas bei lūkesčius. Tai padaryti galite patys arba padedami profesionalių instruktorių. Sudarydami maršrutą, visų pirma suplanuokite žygio trukmę, t. y. kiek dienų ir kiek valandų per dieną norėsite plaukti. Pagalvokite ir apie tai, kur norėsite apsistoti: kaimo turizmo sodyboje ar palapinėje. Tada išsiaiškinkite, ar jūsų numatytame maršrute esama jus tenkinančių sustojimo vietų.

♦ Trečiasis tikslas – sėkmingai išplaukti ir taip pat sėkmingai parplaukti. Įsidėmėkite: karštomis dienomis geriausiai plaukti anksti ryte, kol saulė ne tokia kaitri. Apie vidurdienį, per patį karštį, ilsėtis, užkandžiauti ir pramogauti, o popiet, apie šešioliktą valandą, žygį tęsti. Ypač jei plaukiate su vaikais. Plaukti patartina ne ilgiau kaip aštuonias valandas per dieną.

Redakcijos archyvo nuotr. / Plaukiant baidarėmis

Naudingų daiktų sąrašas

♦ Pirma, neprisikraukite per daug mantos. Imkite tik tai, kas būtiniausia. Penkių porų batų, dešimties marškinėlių ir kosmetikos lagamino gabentis nebūtina. Juolab jei ruošiatės stovyklauti tik savaitgalį. Atminkite: mažiau daiktų, mažiau rūpesčių. Be to, baidarė ne guminė, jos tūris ribotas. Kuo mažiau joje daiktų, tuo patogiau ir lengviau plaukti.

♦ Ruošdamiesi kelionei baidare, būtinai įsigykite vandens nepraleidžiančių maišų. Galite pirkti ar išsinuomoti specialius hidroizoliacinius, bet iš didelės bėdos tiks ir didesni polietileno maišai, parduodami kiekviename prekybos centre. Rinkitės storesnius ir patvaresnius. Kam jie reikalingi? Į maišus kruopščiai supakuokite visą mantą, kurią žadate gabentis baidare. Ypač saugokite mobiliuosius telefonus ir dokumentus. Aišku, apvirsti nelinkime, bet dėl viso pikto…

♦ Tik nesumanykite į žygį baidarėmis išsiruošti su aukštakulniais (nesijuokite, kad tai kvailas patarimas - pasitaiko ir tokių atvejų). Plaukti geriausiai gumine avalyne. Šiltu oru tiesiog idealiai tinka guminiai sandalai.

♦ Patartina turėti pagalvėlę ar kilimėlį. Galėsite pasikišti po nugara, kai ilgai sėdint baidarėje ji pavargs.

♦ Būtinai įsidėkite pilną komplektą (taip pat kojinių ir apatinių) drabužių pamainai – tam atvejui, jei apvirstumėte ar įkristumėte į vandenį. Į krepšį įsimeskite ir neperšlampamą lietpaltį bei nuo saulės kaitros saugančią kepuraitę ar skarelę. Būnant ant vandens įdegama kur kas greičiau ir stipriau nei įprastai.

♦ Turėkite ir kelioninę vaistinėlę, preparatų nuo vabzdžių ir apsauginio kremo nuo saulės, nes vandenyje ji ypač smarkiai degina.

♦ Jei esate baltarankė ir irkluodama bijote prisitrinti nuospaudų, neprošal turėti pirštines. 

Redakcijos archyvo nuotr. / Plaukiant baidarėmis

Keletas populiarių ir nesudėtingų maršrutų

♦ Jei susidomėjote vandens turizmu, bent sykį gyvenime patartina apsilankyti Ignalinos rajone, Palūšėje. Vaizdai nepakartojami. Tikrai nenusivilsite. Palūšės turizmo centras rekomenduoja:

♦ Būkos maršrutą. Intensyvus, įvairus ir nuostabių vaizdų turtingas dviejų dienų žygis upeliukais, ežerais ir protakomis.   

♦ Plaukimą Lakaja. Tradiciškai startuojama nuo Juodųjų Lakajų, o finišuojama Liūlynėje, Žeimenos upėje.

♦ Didįjį ratą – populiariausią maršrutą. Tai nepakartojamo įspūdžio ekskursija ežerais po Aukštaitijos nacionalinį parką prasukant pro kone visas žymiausias ir lankomiausias vietas. (Daugiau apie Palūšės maršrutus skaitykite tinklalapyje www.valtine.lt).

♦ Verknės maršrutas. Startas – Vyšniūnų kaime, pabaiga – Birštone. Kraštovaizdžio draustiniu per dvi dienas įveiksite apie 40 kilometrų. Tinka poilsiui su šeima. Upė vingiuota, srauni ir tikrai nenuobodi. Pakrantėje nestinga įrengtų nakvynės vietų.

Redakcijos archyvo nuotr. / Plaukiant baidarėmis

♦ Kelionė Nemunu. Nemunas juosia istorinę Punią bei gražiausias Nemuno kilpų regioninio parko vietas. Kelionė trunka dvi tris dienas. Irkluoti šia plačia upe gal ir nėra taip labai smagu, bet kraštovaizdžiai viską atperka.

♦ Plaukimas Linksmelio, Asalnykščio, Asalnų, Lūšių bei Žeimenos ežerais. Per dvi dienas išvysite aibę atviruko vertų vaizdelių.

♦ Kelionė Merkiu. Ne veltui ši upė viena turistų mėgstamiausių. Kelionė per Dzūkijos nacionalinį parką prabėga lyg viena žavi akimirka. Rekomenduojami dviejų dienų maršrutai: Dargužiai–Maskauka, Valkininkai–Varėna, Varėna–Merkinė. Pakrantėje pakanka nakvynės vietų, kaimo turizmo sodybų. Kelionę galima tęsti Nemunu arba Šalčia.

♦ Neįgudusiems baidarininkams puiki upė yra ir Šventoji. Krantų kraštovaizdžiai, kuriuos dovanoja ši upė išties nepakartojami. Plaukimas šia upe  - tikra atgaiva sielai. Maršrutus galite rinktis pačius įvairiausius. Jei labiau norite pasigrožėti ir atsipūsti nei rimtai irkluoti, bene palankiausias dienos maršrutas Anykščiai  - Kavarskas.

♦ Domitės galimybe pasiplaukioti baidarėmis artimajame užsienyje. Išties verta atidžiau pasidomėti Latvijos upe Gauja. Plaukdami per nacionalinį Gaujos parką turėsite progą ne tik pasigrožėti neapsakomai įspūdingais kraštovaizdžiais, bet ir aplankyti įvairius įdomius turistinius objektus.

♦ Dar viena visiems neišdildomą įspūdį paliekantis pasiplaukiojimas – kelionė baidarėmis po Lenkijos Augustavo kanalais. Jei prijaučiate baidarių žygiams, tai išties dėmesio vertas maršrutas. Juolab, kad Lenkijoje ir kainos nesikandžioja. Yra daugybė baidarių nuomos punktų, vietų apsistoti ir pan.

Skaitykite daugiau:http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/pomegiai/keliones/keliaujame-baidaremis-patarimai-bei-populiarus-marsrutai-568-354941#ixzz2lOj3WMTu

Irklavimo plėtra Lietuvoje

1885 m. Klaipėdoje pradėta irkluoti akademines valtis. 20 a. pradžioje (apie 1913 m.) įkurtas Šilutės irklavimo klubas. Šiuose klubuose be akademinių ir liaudies valčių buvo ir turistinių baidarių, kuriomis buvo rengiami turistiniai žygiai, išvykos.

1920 m. įsteigta Vilniaus Irklavimo draugija. Ji jungė keletą klubų, kultivavusių akademinį ir baidarių irklavimą.

Pirmieji Lietuvos jachtklubo (LJK) įstatai įregistruoti 1921 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto ir apskrities viršininko raštinėje. 1921 m. Nemune prie Kauno įvyko pirmosios šio klubo varžybos liaudies valtimis ir baidarėmis. 1931 m. prie klubo įkurtos atskiros sekcijos; akademinio, baidarių irklavimo, buriavimo, motorinių laivų, plaukimo. 1934 m. prof. Stepono Kolupailos iniciatyva organizuoti žygiai dvivietėmis baidarėmis: liepos 7-9 d. d. Alytus-Kaunas (dalyvavo 60 ekipažų); rugpjūčio 5-12 d. d. Kaimas-Klaipėda (dalyvavo 50 ekipažų). Baidarės buvo savos gamybos, su mediniu karkasu, aptemptos impregnuota drobe. 1936 m. įkurtas Šiauliuose jachtklubas kultivavo tik baldarių sportą. 1936 m, liepos mėn. akademinis sporto klubas surengė 500 km baidarių lenktynes Lietuvos ežerais. Dalyvavo 20 baidarių įgulų, 1938 m. Kuršių mariose vyko Lietuvos tautinės olimpiados dviviečių baidarių lenktynės: 2000 m. nuotolyje vyrams ir 1000 m. nuotolyje moterims. Dalyvavo Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių baidarininkai.

irklavimo pirmenybės. 1953 m. vyko individualios ir komandinės LTSR klinkerinių valčių Karo metu daug sporto bazių ir inventoriaus buvo sunaikinta. Pokario laikotarpiu, nuo 1949 m. kasmet buvo rengiamos respublikos akademinio ir turistinių pirmienybės, kuriose dalyvavo Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno irkluotojai.

Pirmieji startai ir laimėjimai TSRS XIII irklavimo pirmenybėse Maskvoje – Chimkuose. Jaunių grupėje dviviete baidare 3000 m nuotolyje vilniečiai Zigmas Milaševičius ir Mykolas Rudzinskas užėmė antrąją vietą. Nuo 1953 m. liepos 26 d. LTSR kūno kultūros ir sporto komiteto įsakymu į varžybų programa įtrauktos vienvietės kanojos (C-1) Ir dvivietės kanojos (C-2) rungtys. Taip atsirado baidarių ir kanojų irklavimas. Nuo 1956m. irklavimo sporto federacija suskaldyta i dvi atskiras šakas; Akademinio ir baidarių/kanojų irklavimo federacija.

LTSR irkluotojai dalyvavo visuose TSRS vasaros tautų spartakiadose. Jose Lietuvos irkluotojai tapo daugkartiniais prizininkais, čempionais ir dalyviais. Labiausiai sekėsi: Leonidui Federenko ir Mykolui Rudzinskui (K-2 500 m.); Vladui Česiūnui (C-1 1000 m.);Algiui Mantvydui (C-1 500 m.) Petrui Grigoniui ir Artūrui Rainiui (C-2 500 m.); Vitalijui Triukšinui (K-1 1000 m.); Artūras Vieta (K-1 1000 m.) Tarp moterų stipri sportininkė buvo Natalija Kalašnikova (K-1, K-2 500 ir 1000 m.) Buvo daug prizininku, bet jų pavardžių dėl informacijos stokos nepaminėsiu.

Apie patį sportą

Baidarių ir kanojų irklavimas – kas tai?

     Apie irklavimą girdėjęs yra kiekvienas, bet tik nedaugelis galėtų išvardinti visas jos rūšis. Ne vienam turbūt teko vasarą išbandyti turistinį žygį baidarėmis, bet tikrai ne kiekvienas žino kas tai yra baidarių ir kanojų irklavimas (b/k) sportinėse varžybose ir kaip tai daroma. Kadangi BKI.LT svetainė skirta baidarių ir kanojų irklavimo sportui, tai ššiuo svetainės skyreliu norima kiek įmanoma paprasčiau paaišškinti kokia tai sporto ššaka, kokie jos ypatumai. 

     Visų pirma, b/k  irklavimas - tai olimpinė sporto ššaka, kuri kaip oficiali olimpinė rungtis olimpiadų programoje yra nuo 1936 metų, kai Berlyno olimpinėse žaidynėse baidarininkai ir kanojininkai išsidalino pirmuosius olimpinius medalius.
    B/k irklavimo varžybos vykdomos “lygiame” vandenyje (todėl angliškai mūsų sportas vadinamas flatwater) – ežeruose, nesrauniose upėse (dažnai jų senvagėse), kanaluose ir pan., tuo b/k skiriasi nuo baidarių ir kanojų slalomo.

    Aiššku, ežeruose ar upėse galime pamatyti irkluotojus irkluojančius įvairias valtis. Tai kaip gi atskirti b/k irkluotojus nuo kitų irkluotojų? Pats b/k pavadinimas sako, kad b/k sportininkai irkluoja dviejų tipų valtis: baidares ir kanojas. Galime netgi teigti, kad tai du visiškai skirtingi sportai sujungti į vieną patogumo dėlei, kadangi varžybų metu naudojamos visiškai identiškos sąlygos . Vienvietės baidares bei kanojos yra apie 5,20 m ilgio bei apie 50 cm (plačiausioje vietoje) pločio. Plotis yra neribojamas nors dar ne taip senai plotis buvo standartinis ir negalėjo būti kitoks. Paprastai daromos kuo siauresnės valtys, bet žinant skirtumus tarp sportininkų galime sutikti įvairaus pločio inventorių. Sportines baidarės bei kanojos š šiuo metu dažniausiai yra plastikinės (anglies pluoštas, plastikas bei kiti komponentai),  nors anksčiau daugiausia buvo lenktyniaujama medinėmis danų gamybos valtimis. Panaši situacija ir su irklais: medinius irklus pakeitė plastikiniai kurie vis keitėsi (medžiagos, forma) ir tapo tuo ką turime šiandien.

    Kanoja – tai valtis, kurios virššus uždengtas tik pačiame valties priekyje (vienvietėje apie 70 cm), o likusi virššutinė valties dalis yra atvira. Baidarė yra uždaresnė - virššus yra nedengtas tik toje vietoje, kuri skirta sėdėti irkluotojui. Pateiktose nuotraukose galite išvysti visų tipų valtis kokios tik yra mūsų sporte. Verta paminėti, kad baidarėmis irkluoja ir moterys, o kanojomis moterys negali startuoti aukšto rango varžybose, dėl ko moterų irklavimas kanojomis nepaplitęs.

 

 

 K1 - baidarė vienvietė                                                                        C1 - kanoja vienvietė

 

 

 K2 - baidarė dvivietė                                                                         C2 - kanoja dvivietė

 

 

K4 - baidarė keturvietė                                                                       C4 - kanoja keturvietė

 

    Skiriasi ne tik pačios b/k valtys, bet skirtingas ir pats jų irklavimas. Atskirti irkluojantį kanojininką nuo baidarininko yra labai paprasta:
1. kanojininkai irkluoja priklaupę ant vieno kelio ir yrį irklu daro tik išš vienos valties pusės. Kanojininko irklas yra vienos menties. Irklo pagalba kanojininkas ne tik iriasi į prieki, bet tuo pačiu ir vairuoja kanoją, kadangi pati valtis vairo neturi; 
2. baidarininkai irkluoja sėdėdami ir yrius daro išš abiejų valties pusių Baidarininko irklas yra dviejų menčių, kurių plokšštumos viena kitos atžvilgiu sudaro iki 90 laipsnių kampą, todėl po yrio viena ranka baidarininkas turi pasukti irklą, kad ir kita mentimi “užkabintu” vandenį. Baidarė vairuojama kojomis valdomu vairu, vairas įtaisytas pačiame valties gale.

   Skirtingai nei akademiniame irklavime b/k irklai nėra pritvirtinti prie valčių. Be to, akademiniame irklavime irkluotojai sėdi valtyje nugara į judėjimo krypties pusę ir finiššo liniją kertą nugara.
   Varžybose sportininkai lenktyniauja vienvietėmis, dvivietėmis bei keturvietėmis baidarėmis ar kanojomis. Vienvietė baidarė sutrumpintai žymima K-1, dvivietė – K-2, keturvietė – K-4, o kanojos atitinkamai – C-1, C-2, C-4. 

    B/k varžybos pagrinde vyksta 200 m, 500 m ir 1000 m distancijose, nes pasaulio čempionatuose varžomasi būtent ššiose distancijose. Olimpinių žaidynių programoje yra tik 500 m ir 1000 m nuotoliai. Varžybų trasą paprastai sudaro 9 bujais (burbulai plaukiojantys vandens pavirššiuje) atskirti vandens takai ir užplaukimą laimi tas irkluotojas, kurio valties nosis pirma kerta finiššo liniją. Rimtose tarptautinėse  b/k varžybose jau neapsieinama be fotofiniššo, nes sportininkus dažnai skiria tik ššimtosios sekundės dalys ir kartais net visos 9 valtys “sutelpa” į vieną sekundę (ypač 200 m distancijoje).
     Vykdomos b/k varžybos ir kitose neolimpinėse rungtyse. Pasaulyje ganėtinai populiarus irklavimas maratonuose kur varžomasi 35 km (suaugusieji) ir 22 km (jaunimas) distancijose. Kadangi  anksčiau 10 km distancija buvo Pasaulio čempionatų programoje, tai Lietuvoje ir kitose šalyse nuo tų laikų teberengiamos varžybos šiame nuotolyje. Siekiant pritraukti kuo daugiau žiūrovų vykdomos ir irklavimo estafetės. Šiuo metu dažniausiai daromos išmitinai trumpų nuotolių estafetės 4x100m ar 4x200m, rečiau daromos mišrios valčių estafetės 3x200m ar 3x100m.

  

Baidarių ir kanojų sporto istorija

 B/k sportas populiarėti pradėjo Europoje 19-to amžiaus pabaigoje. Vėliau ėmė steigtis vis daugiau regioninių ir nacionaliniu asociacijų bei federacijų, o 1924 metais buvo įsteigta Tarptautinė baidarių-kanojų Federacija (ICF). Tais pačiais metais keletas baidarių dalyvavo Paryžiaus Olimpiadoje kaip parodomoji sporto ššaka, o 1936 metais, kaip jau buvo minėta, Berlyno Olimpiadoje buvo b/k irklavimo kaip olimpinės sporto ššakos debiutas. ŠŠioje olimpiadoje dalyvavo 20 valstybių b/k atstovai. Dabartiniuose Pasaulio čempionatuose dalyvau per 80 šalių ir šis skaičius vis didėja.

Baidarių ir kanojų irklavimo prieššistorė

Baidarės

     Dabartines baidarės yra kilę išš eskimų naudotų valčių, kuriomis eskimai medžiojo bei žvejojo. Vėliau ššios valtys buvo išštobulintos Grenlandijoje. Anglai pirmieji Europoje pradėjo irkluoti tokio tipo valtis ir tai buvo 19-to amžiaus pabaigoje. Vėliau baidares “atrado”š šveicarai ir vokiečiai. Pačioje pradžioje euopiečių baidarės kaip ir eskimų buvo padarytos išš tokių pat medžiagų – gyvūnų kaulų ar medienos aptrauktos oda. Veliau baidarės buvo po truputi tobulinamos siekiant, kad jas butu lengviau transportuoti bei irkluoti.

Kanojos

     Kanojos tipo valtis kaip transporto priemonė praeityje buvo naudojama kelių civilizacijų. Tačiau kanojos kilmės vieta paprastai yra laikoma Kanados rytinė pakrantė, kur tokio tipo valtis buvo naudojama medžioklei, žvejybai bei įmonių ir paššto pervežimui. Vėliau, atvykėliai į Ameriką pradėjo naudoti tokio tipo valtis keliauti naujojo kontinento upėmis bei ežerais. Europoje vieni pirmujų kanojas pradejo naudoti ir tobulinti anglai. 

Kas yra baidarė?

Baidarė  – siaura lengva mažos grimzlės valtelė uždaru viršumi be įkabų irklams. Pavadinimas kilęs iš aleutų laivelio pavadinimo. Terminas dažniausiai naudojamas Rusijoje ir buvusios Tarybų Sajungos teritorijoje. Kitose šalyse dažniausiai naudojamas terminas „kajakas“ (angl. kayak). Tokio tipo valtimis žvejodavo ir medžiodavo šiaurės genčių (eskimų, aleutų ir kt.) žmonės. Valties rėmas buvo daromas iš medžio, kuris aptraukiamas gyvūnų odomis. Medžiotojas dėvėdavo neperšlampamą odinę striukę, kuri būdavo sujungiama su valtimi taip, kad nepatektų vanduo. Su tokia valtimi medžiotojas galėjo apsiversti nesušlapdamas.

Irkluojama dvimenčiu irklu, vairuojama kojiniu vairu (arba plaukimo kryptis išgaunama tik irklais). Būna karkasinės, karkasinės-pripučiamos ar tik pripučiamos, plastikinės, vientisos ar surenkamos iš sekcijų. Karkasas (vientisas arba išardomas) būna iš medžio, metalo ar plastiko aptrauktas vandeniui nelaidžia medžiaga. Nuo kanojos skiriasi tuo, kad baidarės viršus yra uždengtas bei kanoja dažniausiai irkluojama vienmenčiu irklu.